uogingas

uogìngas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, -à (3) Š, úogingas (1); D.Pošk, S.Dauk, L41, Rtr 1. duodantis gerą uogų derlių, vedantis daug uogų: Mažai kur teko regėtie tokias uogìngas braškes Krkš. Labai úogingos perečkos (raudonieji serbentai) Dglš. Kad uogingi šermukšniai, tai sako, kad lytingas ruduo būsiąs LTR(Sln).

uogìngai adv. KŽ.

2. Vkš kuriame gerai auga, dera uogos: Úoginga vieta BŽ628. Kad ne ką uogìngi tie miškai Žlb. Keturių kvartalų miškas, bet uogìngesnis Vb. 3. pasižymintis geru uogų derliumi: Šįmet metai net labai uogìngi Mrj. Būs úogingi metai Vkš.